Penktadienio muzika. Trinity Orchestra groja popuri iš Daft Punk.
Kauno gatvių ir namo numerių lentelės.
Visos turi apimtį (išskyrus didelius namų numerius kaip 2 ir 9 nuotraukoje). Naujose lentelėse raidės išspaustos metale, be to padarytas didelis žingsnis tipografijos prasme — ne visos raidės yra didžiosios (nuotraukos Nr. 2, 3 ir 4).
Gerai būtų surašyti lentelių kabinimo metus. Gal kas pasidalins informacija?
Atnaujinta. Forumo miestai.net narys Godo dalijasi savo žiniomis apie lenteles:
1. Mėlyni emaliuoti numeriai radosi 6-7 deš. Po jų, bent jau Vilniuje, buvo emaliuoti raudonu fonu, nuo 1991 m. iki dabar — baltu fonu.
2. Kaip aš vadinu — kaunietiški numeriai, tai pailgi emaliuoti skaitmenys, išskirtiniai tuo, kad nėra dviženklių lentelių — jos sudėliojamos iš atskirų skaičių. Pasitaiko ir kituose miestuose ir miesteliuose, išskyrus Vilnių, radosi atgimimo laikotarpiu. Pavadinimo lentelė šiandieninė.
3, 4. Šiandieniniai numeriai.
5, 6. — Tas pats, kas ir 1.
7. Numerio nežinau, panašu, kad nesenas. Pavadinimo lentelė standartinė balta emaliuota vėlyvųjų tarybinių laikų, pasitaiko daugelyje miestų, išskyrus Vilnių.
8. Žalvarinė lentelė, gaminta specialiai restauruojant Kauno senamiestį 9 deš.
9. Žr. 2.
10. Žr. 1.
Pikaso apie rinkodarą
Kartais galima išgirsti: „per brangu, čia darbo tik penkioms minutėms“. Skaičiau knygą apie paslaugų rinkodarą ir radau tokią istoriją.
Viena moteris pastebėjo Pablą Pikaso prie lauko kavinės staliuko ir paklausė, ar jis galėtų nupiešti jos eskizą už tam tikrą mokesti. Pikaso sutiko. Vos per keletą minučių eskizas buvo baigtas.
— Ir kiek aš jums skolinga? — paklausė moteris.
— Penkis tūkstančius frankų, — atsakė Pikaso.
— Bet jums prireikė vos trijų minučių, — ji mandagiai priminė menininkui.
— Ne, — paprieštaravo Pikaso, — tam man prireikė viso gyvenimo.
Paprastai atrodantys dalykai kartais reikalaują daug daugiau pastangų, nei sudėtingi: sutrumpinti ilgą tekstą neprarandant prasmės vargu ar pavyks be patirties ir laiko, skirto šiai patirčiai įgyti.
Dėl tos pačios priežasties patyrusio žmogaus greitai ir gerai atlikti dalykai visada kainuos daugiau už gerai atliktus, bet ilgai vykdomus komanda be patirties projektus.
Bėgti
Populiarus kino scenarijus: nuveiki kažką neteisėto, arba nenuveiki, bet tave policija gaudo. Jau girdisi sirenos, tuoj jie bus čia, ir lieka tik vienas variantas — bėgti. Po to viskas vystosi gan standartiškai: veikėjas greitai reikalingus daiktus sumeta į portfelį, laiptine, stogas, tvora — ir jis jau gatvėje pranykęs tarp praeivių.
Vis bandau suprasti, ar egzistuoja technologija, kuri leidžia pabėgti nuo teisingumo ir ilgai slapstytis, nepatenkant ant policijos kabliuko. Kaip tai padaryti Lietuvoje? Aišku, kad pirmiausia reikia išjungti telefoną (signalą gali stebėti) ir nekontaktuoti su artimaisiais, net per taksofonus. Išvaizdą reikėtų pakeisti: pasidaryti naują šukuoseną, užsidėti akinius (jei jų ankščiau nenešiojai), nusipirkti kitus rūbus. Tai padės laisviau judėti mieste, nebijant būti atpažintais.
O kas toliau? Kaip gauti naujus dokumentus? Kaip išvažiuoti iš miesto? Ir kur? Kaip gauti pinigų? O kaip dėl nakvynės? Aš kalbu ne apie suplanuotą pabėgimą, o apie spontaniška, kaip kine. Gal kas turi kokių idėjų ar net gali pasidalinti patirtimi? Rašykite komentaruose.
Ką klausytis dirbant
Dirbant, fone visada turi groti muzika. Bet taip, kad nereikėtu pistis su playlistų sudarymu: paspaudi mygtuką ir groja sau tyliai. Kartais kažkas užkabliuoja, tada dar ir asmeninė kolekcija pasipildo.
Beveik nuo pat atidarymo seku Designers.MX, kur talpinami dizainerių sukurti miksai. Iš pradžių ten dominavo ambientas, idealiai tinkantis darbinei atmosferai sukurti, o dabar galima rasti ir neblogų setų bėgimui ar triukšmingiems vakarėliams. Aišku, ne be siurprizų: visada prisiloginti prašo, išmeta neaiškius puslapius, o neseniai pagrindinis, blet, mygtukas „Random Mix“ kažkur dingo. Bet nieko, žada atnaujinimą.
Yra dar toks Stereomood, kuris turi parinkęs playlistus pagal nuotaika. Labai patogu, beje. Pasirenki, pavyzdžiui, „reading“ — o ten iš esmės muzika be žodžių, kuri neblaško dėmesio. Deja, jokio projekto vystymosi nesimato, bet ir taip viskas gerai veikia.
Bonusas tiems, kurie mėgsta kavą, myli NY ir dažnai sėdi ant palangės galvodami apie Jį. Rainfor.me — begalinis lietaus garso takelis.
Klausykitės.
Kaunas Jazz maždaug buvo toks. Turime mylėti ir puoselėti šį festivalį — miestą po žiemojimo išjudina.
Laikas autobuse
Laikas, praleistas viešajame transporte, traukinyje ar lėktuve unikalus ir neįkainojamas. Tai idealus laikas skaitymui, rašymui ar podkastų klausymuisi.
Mane stebina žmonės, kurie važiuoja autobuse į darbą ar univerą ir tiesiog žiūri tiesiai, koncentruodami visą dėmesį į tašką priešais save. Arba kurie žiūri pro langą, nors ten niekas nepasikeitė — maršrutas gi kasdienis.
Ir tai vietoj to, kad plėsti savo žinias spec. literatūros skaitymu. Arba ilsėtis kuriame nors pigiame detektyve. O dar galima pasitikrinti elektroninį paštą ir atsakyti į „kabančius“ laiškus. Arba peržvelgti visa RSS srautą. Galima dar postą tinklaraščiui parašyti, kaip dabar darau aš.
Begalinės galimybės paverčiant 30 minučių laiko atkarpą naudingiausia dienos dalimi.
Mandership →
Tai Artemijo Lebedevo rekomendacijų ir patarimų rinkinys apie grafinį ir pramoninį dizainą, semiotiką, tipografiją ir vartotojo sąsajų projektavimą. Kiekvienas dizaineris privalo būti perskaitęs.
Beje, originalo kalba išleistos ir popierinės, ir elektroninės knygos.
Chupa Chups
Čiupa Čiupso logotipą 1969 metais nupiešė Salvadoras Dali.
Kiekvienas bet kurioje pasaulio šiknoje už 50 centų gali nusipirkti meno kūrinį.
Kartais užeinu į forumą miestai.net, kur ir atradau tokį egzempliorių.
Dėl to, kad Smetonos laikais skaičių dešimtainės ir šimtainės buvo skiriamos ir kableliais, ir taškais (kaip kam gražiau) aš dar galiu susitaikyti. Bet tai, ką autorius norėjo pasakyti konstrukcija „Lt. 1.20.-“ man lieka paslaptimi. Blogas dizainas jau tais laikais egzistavo.
